Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Serbijos santykių: pilietinės visuomenės vaidmuo

(2008/C 224/29)

2007 m. liepos 18 d. laišku Komisijos nariai Margot Wallström ir Olli Rehn paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

ES ir Serbijos santykių: pilietinės visuomenės vaidmuo.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. gegužės 5 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Seppo Kallio.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gegužės 28– 29 d. ( 2008 m. gegužės 29 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 74 nariams balsavus už, 9 – prieš ir 10 susilaikius.

1. Nuomonės išvados

1.1 Europos Sąjungos (ES) institucijoms ir organams rekomenduojama:

- remti Serbijos vyriausybę rengiant Pilietinės visuomenės vystymo strategiją [1]

- didinti paramą, taip pat finansinę, Serbijoje veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms, kad nevyriausybinė sritis liktų nepriklausoma nuo vyriausybės, ir užtikrinti jų įgyvendinamų projektų tvarumą;

- sukurti tinkamesnes ir veiksmingesnes finansinės paramos schemas, siekiant sutrumpinti ilgas paraiškų padavimo ir sprendimų priėmimo procedūras; ši nuostata taikoma ir naujai, Europos Komisijos (EK) sukurtai priemonei pilietinei visuomenei vystyti ir dialogui skatinti. Parama turėtų būti skiriama ir didesniam suinteresuotų organizacijų skaičiui ir tai turėtų būti daroma lanksčiai, atsižvelgiant į jų poreikius;

- kuriant ir tvirtinant paramos strategiją, NVO reikėtų skirti nuo socialinių partnerių;

- remti programas, kuriomis siekiama didinti socialinių partnerių gebėjimus, kad jie būtų geriau pasiruošę dalyvauti veiksmingame socialiniame dialoge;

- sistemingai remti pilietinės visuomenės organizacijų projektus ir dėmesį skirti Europos integracijos idėjai propaguoti visoje visuomenėje. Nuolatinės diskusijos Europos integracijos klausimais turėtų apimti visus visuomenės sluoksnius, įskaitant pilietinę visuomenę. Šiuo požiūriu reikėtų apsvarstyti galimybę remti platesnį veiklos spektrą pagal Serbijos nacionalinę konvenciją dėl Europos Sąjungos, kuri apima vyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovus;

- remti projektus, kuriais siekiama ES valstybių narių praktinę ir kitokią patirtį perkelti į Serbiją. Vidurio ir Rytų Europos "naujųjų" valstybių narių indėlis galėtų būti ypač naudingas. ES institucijos turėtų labiau pripažinti porinių projektų svarbą ir juos remti. Nauja priemonė pilietinei visuomenei vystyti ir dialogui skatinti gali prisidėti prie tokios veiklos paramos;

- suteikti Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovams galimybę aplankyti ES institucijas ir nemokamai dalyvauti ES organizuojamose konferencijose ir renginiuose;

- didinti paramą regioniniams Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijų tinklams ir vystyti regionines programas. Konkretų dėmesį reikėtų skirti Serbijos ir Kosovo [2] pilietinės visuomenės organizacijų dialogui intensyvinti, siekiant panaikinti Serbijos ir Kosovo [2] vyriausybių bendravimo trūkumą;

- užtikrinti nuolatinį dialogą su kitais lėšų davėjais, kad visos Serbijos ir Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijos laiku sulauktų tikslingos, efektyvios ir veiksmingos pagalbos;

- užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijų atstovai ir Serbijos piliečiai gautų daugiau informacijos apie EK delegaciją Serbijoje;

- pradėti sisteminį struktūruotą pilietinės visuomenės organizacijų ir EK delegacijos Serbijoje atstovų dialogą siekiant gauti tiesioginę informaciją apie Serbijos pilietinės visuomenės būklę;

- nuolat rengti posėdžius su pilietinės visuomenės organizacijų atstovais, kad būtų galima lanksčiau atsižvelgti į jų lūkesčius ir poreikius;

1.2 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui (EESRK) rekomenduojama:

- įsteigti jungtinį EESRK ir Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų konsultacinį komitetą (JKK) pilietiniam dialogui Serbijoje skatinti ir remti. Nesant tinkamo teisinio pagrindo – Stabilizacijos ir asociacijos sutarties (SAS) – ir, kol bus pasirašyta ir ratifikuota ji, EESRK galėtų įsteigti laikiną JKK, kurio tikslai būtų tokie patys.

- aktyviai dalyvauti naujoje Žmonių dialogo programoje, kurią administruoja EK Plėtros generalinis direktoratas: EESRK galėtų parengti ir organizuoti Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovų pažintinius apsilankymus (pirmiausia Briuselyje).

- sudaryti Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovams galimybę apsilankyti EESRK ir susipažinti su jo veikla.

1.3 Serbijos valdžios institucijoms rekomenduojama:

- kuo skubiau priimti įstatymą dėl pilietinės visuomenės asociacijų ir kitus susijusius teisės aktus, ypač dėl mokesčių;

- parengti pilietinės visuomenės vystymo strategiją, kuri taptų gyvybingos pilietinės visuomenės, kuri yra būtinas subrendusios demokratiškos visuomenės elementas, pagrindu. Strategija turėtų būti rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis;

- vystyti nuolatinį dialogą pilietinės visuomenės organizacijų klausimais su jos atstovais; Vyriausybės požiūris į pilietinę visuomenę turėtų būti labiau integruojančio pobūdžio;

- įgyvendinti įvairias paskatas pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant finansines priemones, šių organizacijų vystymuisi ir jų veiklos tvarumui paremti; įdiegti skaidrią subsidijų schemą, kuri pilietinės visuomenės organizacijoms suteiktų galimybę pateikti paraiškas dėl iš valstybės biudžeto finansuojamų subsidijų.

- remti nuolatinį trišalį socialinį dialogą ir užtikrinti tinkamą Serbijos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų darbą pagal įstatymus. Visa ši veikla turėtų remtis reguliariu visų suinteresuotų ministerijų dalyvavimu SESRT posėdžiuose;

- užtikrinti teisingą ir veiksmingą susitarimų dėl vizų išdavimo ir readmisijos su ES bei reformų, būtinų tolesniam vizų liberalizavimui, įgyvendinimą. Kelionės be vizų yra labai svarbios glaudesniam Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų ir ES pilietinių visuomenių tarpusavio bendradarbiavimui.

1.4 Serbijos pilietinės visuomenės organizacijoms rekomenduojama:

- sukurti institucinę platformą, skirtą reguliariems susitikimams ir keitimuisi idėjomis;

- gerinti pilietinės visuomenės organizacijų atstovų vadybos sugebėjimus, jiems dalyvaujant įvairiose mokymo programose;

- padidinti nacionalinių ir etninių mažumų atstovų, dalyvaujančių Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų parengtuose projektuose, skaičių;

- dažniau pabrėžti regioninį bendradarbiavimą, gal būt atsižvelgiant į pilietinės visuomenės organizacijų ES valstybėse narėse, pirmiausia iš Vidurio ir Pietryčių Europos, patirtį ir bendradarbiavimą su jomis;

- stiprinti bendradarbiavimą su žiniasklaida ir gerinti įvaizdį visuomenėje, viešinant pilietinės visuomenės organizacijų projektus ir laimėjimus.

1.5 Serbijos ir Kosovo [3] pilietinės visuomenės organizacijoms rekomenduojama:

- dėti visas pastangas, kad toliau vyktų bendradarbiavimas ir (arba) jis taptų glaudesnis, o Kosovo [3] ir Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų atstovų tarpusavio bendravimas – intensyvesnis.

2. Nuomonės pagrindas

2.1 ES tikslai Vakarų Balkanuose ir Serbijoje

Vakarų Balkanai – vienas pagrindinių regioninių ES užsienio politikos prioritetų. Pagrindinis ES tikslas Vakarų Balkanuose – didinti regiono stabilumą ir klestėjimą. Ne mažiau svarbus tikslas – Vakarų Balkanų šalių pasirengimas narystei. Šiam tikslui pasiekti ES taiko konkrečias pasirengimo narystei paramos priemones.

Siekiant padėti regiono šalims rengtis narystei ES, buvo sukurtas Stabilizavimo ir asociacijos procesas (SAP). Stabilizavimo ir asociacijos sutarties (SAS) pasirašymas laikomas svarbiu žingsniu visateisės narystės ES link. 2008 m. gegužės mėn. SAS buvo pasirašiusios penkios iš šešių Vakarų Balkanų šalių. Kroatija jau derasi dėl narystės ES, o Buvusios Jugoslavijos Respublika Makedonija, turinti šalies kandidatės statusą, derybų dėl stojimo dar nepradėjo. Serbija SAS pasirašė 2008 m. balandžio 29 d. Liuksemburge. Bosnija ir Hercegovina jau baigė derybas ir parafavo SAS, tačiau iki šiol dar jos nepasirašė.

2.2 Pilietinės visuomenės organizacijų Serbijoje vaidmuo ir padėtis

2.2.1 Ypatingas NVO vaidmuo

Pilietinės visuomenės organizacijos ir pirmiausia NVO atliko svarbų vaidmenį nuverčiant S. Miloševičiaus režimą, nes jos sugebėjo sutelkti didelę gyventojų dalį demokratinėms permainoms įvykdyti. Nuo 2000 m. NVO buvo nuolat pertvarkomos, performuluojant jų programas, tikslus ir prioritetus. Kadangi Serbijos Respublika šiuo metu išgyvena sunkų politinių, ekonominių ir socialinių permainų laikotarpį, NVO, pirmiausia tos, kurios užsiima demokratizacija ir žmogaus teisėmis, yra labai svarbios Serbijos visuomenei demokratizuoti. Kai kurių NVO indėlis buvo vertas dėmesio, ypač 2008 m. sausio–vasario mėn. vykusių prezidento rinkimų metu. Be to, NVO vaidino svarbų vaidmenį skleidžiant Europos vertybes ir priartinant Serbiją prie ES.

2.2.2 Dialogo su pilietine visuomene būtinybė

Šiuo požiūriu, turėtų būti pabrėžiama intensyvaus pilietinės visuomenės organizacijų ir Serbijos vyriausybės dialogo būtinybė. Nepaisant įvairių vyriausybės ir pilietinės visuomenės organizacijų [4] konsultacijų formų, Serbijoje vis dar neužmegztas nuolatinis pilietinis dialogas. Tokio dialogo užmezgimas gyvybiškai svarbus visai Serbijos visuomenei ir konkrečiai pilietinės visuomenės organizacijoms. Jis svarbus ir ES, nes gyvybinga ir tvirta pilietinė visuomenė yra viena iš sėkmingos integracijos į ES sąlygų.

3. Politinis Serbijos vystymasis

3.1 Dabartinė politinė padėtis

Nuo 2000 m., kai demokratinė ir integracijai pritarianti vyriausybė pakeitė buvusio Prezidento Slobodano Miloševičiaus režimą, Serbija turėjo įgyvendinti politines, ekonomines ir socialines permainas. Sudėtingos ekonominės permainos, Kosovo [5] galutinio statuso klausimas ir kai kurių politikų populistiškai skleidžiamos šalyje paplitusios išankstinės nuostatos ir stereotipai prisidėjo prie Serbijos politinės padėties suradikalėjimo. Tai taikytina ne vien opozicijai, bet iš dalies ir pasitraukiančio Ministro Pirmininko Vojislavo Koštunicos vadovaujamai vyriausybei. Nereikėtų pamiršti ir žiniasklaidos dalyvavimo šiuose procesuose, nes dauguma žurnalistų ir transliuotojų nėra iš tikrųjų nepriklausomi. Per neseniai įvykusius prezidento rinkimus dar kartą išrinktas dabartinis Prezidentas Boris Tadić, kuris yra nuosaikios Serbijos politikos šalininkas. Tačiau dėl užsitęsusio vyriausybės koalicijos nestabilumo ir įtampos tarp Vojislavo Koštunicos Serbijos demokratinės partijos ir Boriso Tadić Demokratinės partijos, kuri paaštrėjo 2008 m. vasario mėn. Kosovui [5] paskelbus nepriklausomybės deklaraciją, Ministras Pirmininkas Vojislavas Koštunica atsistatydino. Paankstinti rinkimai į parlamentą įvyko 2008 m. gegužės 11 d.

3.2 Politiniai santykiai su ES, Rusija ir kaimyninėmis šalimis

Siekiant ES integracijos reikia atitikti Kopenhagos kriterijus, stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas ir kitas ES nustatytas sąlygas bei reikalavimus. Serbija visų sąlygų ir reikalavimų neatitinka, tačiau derybose su ES dėl SAS ir reikalingų reformų įgyvendinimo parodė gerus administracinius gebėjimus. 2007 m. lapkričio mėn. ES inicijavo SAS. Vis dėlto SAS pasirašymui pakenkė nebendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ). Kad būtų išanalizuoti visi būdai, kaip skubiai padaryti pažangą, ES sutiko sudaryti specialios paskirties grupę. Kita vertus, Europos Komisija paragino Serbiją dar kartą patvirtinti savo ryžtą užmegzti glaudesnius santykius su Europos Sąjunga [6]. Bendradarbiavimas su TBTBJ išlieka viena svarbiausių sąlygų toliau vystyti ES ir Serbijos santykius, taip pat ir po to, kai bus pasirašyta SAS. Kitas svarbus veiksnys, lemiantis ES ir Serbijos santykius, priklausys nuo Serbijos vyriausybės sugebėjimo galutinio Kosovo [5] statuso klausimą atskirti nuo Europos integracijos proceso.

Serbijos ir Rusijos santykiai tapo vis intensyvesni. Iš dalies taip yra dėl Kosovo [5] statuso klausimo, nes Rusijos Federacija nuolat rėmė Serbijos pozicijas. Kita vertus, ekonominio bendradarbiavimo lygis taip pat didėja; ryškiausias šios raidos ženklas – didėjantis Rusijos investuotojų susidomėjimas Serbijos ekonomika.

Nors per pastaruosius keletą metų pasiekta tam tikro pagerėjimo, ne su visomis kaimynėmis šalimis Serbijos santykiai patenkinami. Santykius su ES priklausančiomis kaimyninėmis Serbijos šalimis (Bulgarija, Vengrija ir Rumunija) galima apibūdinti kaip labai gerus. Tokia pat nuostata taikytina ir santykiams su Juodkalnija ir Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Serbijos ir Kroatijos santykiai geri, nors vis dar yra neišspręstų klausimų, pavyzdžiui, dėl pabėgėlių sugrįžimo į Kroatiją. Santykiai su Bosnija ir Hercegovina labai priklauso nuo specifinio Serbijos ir Republika Srpska ryšio. Labiausiai įtempti Serbijos ir Kosovo [5] santykiai, pirmiausia nuo tada, kai buvo paskelbta provincijos nepriklausomybės deklaracija.

3.3 Serbijos vaidmuo stabilizuojant padėtį Balkanuose ir šio regiono vystymo procese

Serbija – svarbi Vakarų Balkanų šalis ir ES partnerė šiame regione. Dėl Serbijos vadovų ir kariuomenės dalyvavimo visuose dešimtojo dešimtmečio Balkanų karuose Serbijos reputacija regione gana neigiama. Vienintelis būdas pagerinti šį įvaizdį regione – gerinti santykius su savo kaimynais ir aktyviai dalyvauti įvairiose regioninėse iniciatyvose, ES padedant.

4. Ekonominis Serbijos vystymasis

4.1 Dabartinė Serbijos ekonominė padėtis

Kadangi dėl S. Miloševičiaus režimo pobūdžio susidarė politinė ir ekonominė izoliacija, beveik visą dešimtąjį dešimtmetį šalies ekonomikos vystymasis buvo sulėtėjęs. Vis dėlto nuo 2000 m. Serbijos ekonomiką galima apibūdinti kaip tipinę, pereinamąjį laikotarpį išgyvenančią, tvaraus augimo ekonomiką (2006 m. – 5,7 proc., palyginti su 6,2 proc. 2005 m.). BVP augimą lydėjo infliacijos mažėjimas, kuri 2007 m. pasiekė 10 proc. [7] Neginčytini Serbijos ekonominiai pranašumai – gana didelės rinkos galimybės, palanki geografinė padėtis, bemuitė prieiga prie Pietryčių Europos, ES, Rusijos ir JAV rinkų, išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga.

4.2 Privatizacijos procesas

Privačiojo sektoriaus dalis, palyginti su ES vidurkiu, vis dar gana maža. Privačiame sektoriuje sukuriama apie 55 proc. visos produkcijos ir 60 proc. darbo vietų [8]. Tai, kad privačiojo sektoriaus dalis gana maža, neigiamai veikia Serbijos ekonomikos, ypač prekių ir paslaugų, konkurencingumą. Todėl siekiant, kad Serbijos ekonomika toliau vystytųsi, būtina tęsti valstybinių ir viešųjų įmonių privatizaciją ir restruktūrizaciją.

4.3 Pagrindiniai Serbijos ekonomikos sektoriai

Pagrindiniai Serbijos ekonomikos sektoriai mažėjančia pagal svarbą tvarka – paslaugos, pramonė, žemės ūkis ir statyba. Serbijos investicijų ir eksporto skatinimo agentūros duomenimis, dinamiškiausi ekonomikos sektoriai yra žemės ūkis, IT, medžio apdirbimo pramonė, baldų gamyba, energetika, automobilių pramonė, tekstilės pramonė, elektronika ir farmacijos pramonė [9].

4.4 Užsienio prekyba

Europos Sąjunga – didžiausia Serbijos prekybos partnerė. Tarp dešimties didžiausių Serbijos eksporto partnerių – šešios ES valstybės narės: Vis dėlto svarbiausia Serbijos eksporto partnerė – kaimyninė Bosnijos Respublika ir Hercegovina. Serbijos importo srityje vyrauja Rusija [10].

Ekonominis Serbijos bendradarbiavimas su kaimynais, įskaitant prekybos ryšius, pagerės įgyvendinus naują Vakarų Balkanų šalių ir Moldovos 2006 m. pasirašytą Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą. Laisvosios prekybos erdvės sukūrimas Vakarų Balkanuose – vienas pagrindinių pasirengimo narystei proceso prioritetų.

4.5 Tiesioginės užsienio investicijos ir didžiausi investuotojai į Serbijos ekonomiką

Į investicijas orientuota Serbijos politika pritraukė daugelio užsienio investuotojų dėmesį. 2006 m. bendra TUI suma buvo didžiausia regione (3,4 mlrd. EUR) [11]. Didžiausi investicijų srautai teko finansinėms paslaugoms, prekybai, apdirbamajai gamybai, nekilnojamajam turtui, viešajam administravimui ir transportui. Didžiausi investuotojai yra ES šalys, o Graikija – pirmoji tarp jų [12].

Nepaisant investicijų augimo Serbijos rinka vis dar turi didelių vystymosi galimybių šioje srityje.

5. Dabartinė pilietinės visuomenės organizacijų padėtis ir vaidmuo

5.1 Bendros problemos ir iššūkiai

Galima įvardyti tris pagrindines problemas: fiskalinė padėtis; atotrūkis tarp miesto ir kaimo; didėjanti konkurencija, bet ne bendradarbiavimas.

Problemų kelia tai, kad Serbijos mokesčių teisės aktuose pilietinės visuomenės organizacijos neatskiriamos nuo kitų pelno siekiančių organizacijų. Todėl pilietinės visuomenės organizacijoms taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir mažosioms įmonėms – jos turi mokėti mokesčius iš gaunamų aukų ir tik nedaugeliui jų leidžiama nemokėti PVM. Be to, dabartinė Serbijos mokesčių politika neskatina aukoti pilietinės visuomenės organizacijoms.

Kita problema – išliekantis miesto ir kaimo atotrūkis. Dauguma pilietinės visuomenės organizacijų susitelkusios arba Belgrade, arba kituose dviejuose ar trijuose didžiuosiuose miestuose, o kaimui trūksta su pilietinės visuomenės organizacijomis susijusios patirties. Dėl šios priežasties plačioji visuomenė mažai žino apie pilietinę visuomenę ir pilietinės visuomenės organizacijų veiklą.

Trečioji problema – didėja ne pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas, o jų tarpusavio konkurencija ir tai kelia įtampą ir silpnina galimas jų pozicijas prieš Serbijos valdžios institucijas.

5.2 Bendradarbiavimas su Serbijos valdžios institucijomis: nepakankamas pilietinis dialogas

Daugumą pilietinės visuomenės organizacijų Serbijos vyriausybė vis dar nelaiko partnerėmis, ypač tų, kurios siekia spręsti tam tikrus opius klausimus (pvz., karo nusikaltimų, masinių kapaviečių ir kt.). Pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas su centrine vyriausybe arba vietos valdžia vyksta ad hoc pagrindu, nes vyriausybė nėra entuziastingai nusiteikusi kurti partnerystės su pilietinės visuomenės organizacijomis. Viena priežasčių – trūksta pilietinės visuomenės organizacijų ir vyriausybės santykius reglamentuojančių teisės aktų, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad nėra politinės valios aktyviau įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į konsultacijas ir pasirinktų strateginių dokumentų rengimą. Dar vienas pabrėžtinas faktas – Serbijos valstybė gana selektyviai vertina pilietinės visuomenės organizacijas.

5.3 Socialiniai partneriai

5.3.1 Socialinis dialogas

Nors veiksmingas socialinis dialogas yra viena iš sėkmingo ekonominio pertvarkymo sąlygų, socialinių partnerių vaidmuo Serbijos visuomenėje išlieka gana menkas. 2005 m. įsigaliojus Darbo teisei, Pagrindinė kolektyvinė sutartis jau nebetaikoma. Tokia pati nuostata taikytina ir visoms specialioms kolektyvinėms sutartims, sudarytoms iki 2001 m. Kitas, su nauju teisiniu reglamentavimu susijęs pokytis yra tas, kad vyriausybė nebenenori dalyvauti sudarant naują bendrą pagrindinę kolektyvinę sutartį, tačiau toliau aktyviai dalyvauja sudarant keletą sektorinių ir specialių kolektyvinių sutarčių. Atstovaujamosioms profsąjungų ir darbdavių asociacijoms, kurios šiuo metu atsakingos už derybas dėl naujos bendros kolektyvinės sutarties, kol kas nepasisekė susitarti. Todėl naujos bendros kolektyvinės sutarties pasirašymas išlieka viena svarbiausių sąlygų siekiant sustiprinti socialinį dialogą Serbijos visuomenėje.

Serbijos socialinė ir ekonominė taryba, įsteigta 2005 m. Įstatymu dėl socialinės ir ekonominės tarybos, numato trišalių derybų institucinį pagrindą. Tačiau Taryba susiduria su keletu problemų, kurios daro neigiamą poveikį jos veiklai. Pirmiausia reikėtų paminėti menkus finansinius išteklius. Nepaisant didesnio iš valstybės biudžeto skiriamo finansavimo, menki finansiniai ištekliai daro neigiamą poveikį sekretoriato darbui ir trukdo Tarybai sudaryti pakankamai darbo grupių ir reguliariai organizuoti posėdžius. Kita problema – socialinių partnerių atstovai nereguliariai dalyvauja Tarybos posėdžiuose. Todėl kai kuriuos įstatymų projektus parlamentas priima neaptarus jų Taryboje.

5.3.2 Serbijos darbdavių organizacijos

Serbijos darbdavių sąjunga (SDS) yra pagrindinė nacionalinė darbdavių organizacija. Priešingai nei profesinės sąjungos, SDS sėkmingai bendradarbiauja su Darbo ir socialinės politikos ministerija. Ji reguliariai dalyvauja Serbijos Respublikos socialinės ir ekonominės tarybos veikloje. Nepaisant to, tai, kad dauguma didžiausių Serbijoje veikiančių bendrovių nėra SDS narės, silpnina organizacijų teisėtumą, atsižvelgiant į socialinį dialogą. SDS dalyvavo Pietryčių Europos darbdavių forumo ir Tarptautinės darbdavių organizacijos darbe. Serbijos darbdavių organizacijos veiklos tarptautinis aspektas sustiprės, kai jai bus suteiktas stebėtojos statusas BusinessEurope. Tikimasi, kad SDS į Viduržemio jūros regiono darbdavių sąjungą įstos 2008 m. birželio mėn.

5.3.3 Dabartinė profesinių sąjungų padėtis ir vaidmuo

Profesinės sąjungos yra nevienalytės. Apskritai Serbijoje yra apie 20000 profesinių sąjungų visais lygiais – nuo bendrovių iki nacionalinio lygiou. Dauguma jų priklauso dviems pagrindinėms nacionalinėms konfederacijoms – Nepriklausomybės (Nezavisnost) ir Serbijos savarankiškų profesinių sąjungų konfederacijai (SSSS). Dažnai trūksta bendrų veiksmų. Kita su tuo susijusi problema – tarp profesinių sąjungų trūksta bendradarbiavimo. Nors manoma, kad profesinių sąjungų vaidmuo Serbijoje yra gana silpnas, jų aktyvus dalyvavimas kolektyvinėse derybose valstybiniame sektoriuje ir valstybinėse įmonėse rodo, kad jų vaidmens stiprinant socialinį dialogą negalima neįvertinti. Kalbant apie Serbijos profesinių sąjungų tarptautinę veiklą, ir Nezavisimost, ir SSSS yra Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos narės ir dalyvauja Europos profesinių sąjungų konfederacijos Balkanų forume.

5.4 Padėtis įvairių interesų grupėse

5.4.1 Nepatenkinamos teisinės sąlygos

Nepaisant įvairių po 2000 m. dirbusių Serbijos vyriausybių pareiškimų ir jų įsipareigojimų priimti naują Pilietinių asociacijų įstatymą, pelno nesiekiančių organizacijų darbas ir jų santykiai su Serbijos valstybe lieka nereglamentuoti. Iš esmės, įvairių interesų grupių, pirmiausia NVO, teisinį statusą reglamentuoja Valstybės įstatymas dėl piliečių teisės jungtis į asociacijas, socialines organizacijas ir politinės organizacijas, jau buvo priimtas Jugoslavijos Socialistinėje Federacinėje Respublikoje ir 1982 m. Serbijos Respublikos įstatymas dėl socialinių organizacijų ir piliečių asociacijų, iš dalies pataisytas 1989 m [13].

2006 m. Serbijos vyriausybė patvirtino Pilietinių asociacijų įstatymo projektą. Dokumentas, suderintas su įvairių interesų grupių atstovų pozicijomis, Parlamento nepasiekė ir nebuvo priimtas. Įstatymo projekte yra supaprastinama pilietinių asociacijų procedūra ir numatyta, kad asociacija gali įsigyti nuosavybę ir turtą už nario mokestį, savanoriškus įnašus, aukas ir dovanas, kt. Jame taip pat numatyta, kad įvairių interesų grupėms valstybė ar vietos savivaldos organai gali skirti subsidijas ir dovanoti turtą. Vis dėlto Pilietinės visuomenės asociacijų įstatymas visų pilietinės visuomenės asociacijų teisinio ir ekonominio statuso problemų neišspręstų. Todėl tam prireiks viso papildomų įstatymų rinkinio.

5.4.2 Mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ), žemės ūkio ir vartotojų organizacijų vaidmuo

Galima teigti, kad VMĮ ir žemės ūkio organizacijų atstovai susiduria su tokiomis pat problemomis kaip ir profesinės sąjungos (visiškai nenaudingas susiskaldymas ir konkurencija), kurios neleidžia joms suburti įtakingų spaudimo grupių. Aukštas korupcijos lygis kai kurioms organizacijoms garantuoja geresnes galimybes pasinaudoti valstybės biurokratija nei kitiems. Kitas skilimą lemiantis veiksnys – šių organizacijų politinis artumas ir geografinė buvimo vieta. Nors nemažai vartotojų organizacijų yra mažesnės, palyginti su MVĮ ir žemės ūkio organizacijomis, jų problemos daugiau ar mažiau yra panašios.

5.4.3 NVO Serbijos visuomenėje

Pasibaigus Bosnijos karui, antroje dešimtojo dešimtmečio pusėje Serbijos NVO sektorius vis stiprėjo. NVO atliko itin svarbų vaidmenį 2000 m. nuverčiant S. Miloševičiaus režimą – sutelkė piliečius ir dalyvavo derybose su S. Miloševičiui priešiška opozicija. "Izlaz 2000" pavadinta kampanija, kuria siekta surengti rinkimus, buvo labai sėkmingas įvairių NVO projektas, rodantis NVO sektoriaus svarbą demokratinių pokyčių procese.

Nuo 2000 m. NVO padėtis Serbijos visuomenėje pasikeitė. NVO sektorius išgyvena permainų procesą. Be to, kai kurioms NVO trūksta entuziazmo dėl lėtesnio reformų įgyvendinimo po 2000 m. permainų nei tikėtasi. Kita problema – išsiskyrė NVO požiūriai į bendradarbiavimą su vyriausybe – kai kurios jų nuolat oponuoja vyriausybei; kitos bando rasti būdų bendradarbiauti su ja. NVO sektorius iš dalies susilpnėjo ir dėl to, kad kai kurie NVO lyderiai po 2000 m. įsitraukė į politiką ir savo veiklą sustabdė. Šiuo požiūriu galima daryti išvadą, kad nors kai kurios NVO savo veiklą suintensyvino, didelė jų dalis neįvykdė kriterijų, susijusių su profesionalumo didinimu ir specializacija darbe, ir susidūrė su keletu svarbių problemų. Kalbant apie keletą teigiamų pokyčių, pirmiausia reikėtų paminėti aplinkos organizacijas.

Ekonominiai sunkumai yra labai svarbūs, nes susiję su daugumos NVO organizacijų svarbiausiu perspektyvumu. Jos gauna finansavimą tik ribotam projektų skaičiui ir ribotą laiką, dažniausiai iš užsienio šaltinių. Todėl daugelis jų negali specializuotis, jos turi administruoti daugelį labai skirtingų projektų. Tai ne tik daro poveikį jų profesinei reputacijai, bet ir trukdo įveikti jų funkcionavimui grėsmę keliančias problemas.

6. Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo integracijoje į ES

6.1 Pilietinės visuomenės organizacijos ir Europos integracijos procesas

Nemažai Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų jau atlieka svarbų vaidmenį informuodamos visuomenę apie ES ir Europos integraciją. Rengdamos viešas paskaitas ir seminarus, platindamos lankstinukus ir kitą medžiagą apie ES ir su ja susijusius aspektus, pilietinės visuomenės organizacijos ypač prisideda prie informavimo apie ES kampanijos kaimo ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse. Nors kartais pilietinės organizacijos nuomonės, pavyzdžiui, pabrėžiant visapusišką Serbijos bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (ICTY) kaip sąlygą iš naujo pradėti derybas dėl SAS 2007 m. pavasarį, 2008 m. sausio–vasario mėn. įvykusių prezidento rinkimų metu sutapo. Triuškinanti pilietinės visuomenės organizacijų dauguma pasisakė už Serbijos Europos perspektyvą ir padėjo, kad rinkėjai rinkimuose dalyvautų aktyviau.

Todėl artimesnis vyriausybės bendradarbiavimas su darbdavių organizacijomis, profesinėmis sąjungomis ir kitomis interesų grupėmis padėtų Serbijos gyventojams geriau pasirengti stojimui į ES. Tačiau aktyvesniam pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui labai svarbiame dialoge su valdžios institucijomis reikia daugiau skaidrumo ir kad būtų nuolat pateikiami reikiami dokumentai bei informacija.

6.2 Pilietinės visuomenės organizacijos ir regionų bendradarbiavimas

Regionų bendradarbiavimo gerinimas ir geri santykiai su kaimyninėmis šalimis – pagrindinės sėkmingos integracijos į ES sąlygos. Pilietinės visuomenės organizacijos jau atlieka svarbų vaidmenį stabilizuojant santykius ir šalinant regiono šalių tarpusavio atotrūkį. Šiomis aplinkybėmis kaip labai teigiamą pavyzdį galima nurodyti gerėjantį Serbijos ir Kroatijos pilietinių organizacijų bendradarbiavimą. Gerindamos tarpusavio bendradarbiavimą ir įgyvendindamos bendrus projektus, pilietinės visuomenės organizacijos geriau pasirengs spręsti regionų problemas ir susidoroti su regionų sunkumais. Be to, sėkmingi pilietinės visuomenės organizacijų regionų bendradarbiavimo rezultatai gali būti regionų politikų įkvėpimo šaltinis. Nors pilietinės visuomenės organizacijos kasmet užmezga vis daugiau ryšių, dabartinis status quo nėra patenkinamas dažniausiai dėl esamų politinių kliūčių ir finansinių lėšų trūkumo, įskaitant ES lėšas. Šiuo požiūriu parama regioninio lygio iniciatyvoms gali būti viena iš galimybių pagerinti bendradarbiavimą tarp regiono pilietinės visuomenės organizacijų.

6.3 Serbijos pilietinės visuomenės organizacijų tarptautinė veikla

Serbijos pilietinės visuomenės įtraukimas į bendrus kartu su regiono arba išorės partneriais įgyvendinamus projektus gali pagerinti tarpasmeninius žmonių santykius ir atnaujinti per karą nutrūkusius ryšius. Šiuo aspektu daugelyje sričių pasiekta teigiamų pokyčių. Bendradarbiavimas ir dalykiniai ryšiai pirmiausia vystė pilietinės visuomenės organizacijos, kurios dėmesį skiria žmogaus teisėms, aplinkos apsaugai, arba moterų grupės. Siekiant tolesnio pilietinės visuomenės ir jos organizacijų vystymosi, reikėtų pabrėžti teigiamus Serbijos asociacijų ir jų partnerių iš naujųjų ES valstybių narių bendradarbiavimo rezultatus.

Pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimą į užsienio politikos veiklą reikėtų tinkamai įvertinti. Intensyvesnis oficialiosios ir viešosios diplomatijos tarpusavio bendradarbiavimas gali prisidėti prie Serbijos užsienio politikos patobulinimo ir daryti teigiamą įtaką Europos integracijos procesui.

2008 m. gegužės 29 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris Dimitriadis

[1] Remiantis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto "pilietinės visuomenės" apibrėžtimi, ši sąvoka apima darbdavių ir darbuotojų organizacijas bei kitas nevyriausybines organizacijas ir interesų grupes.

[2] Kosovui taikoma JTST 1244 rekomendacija.

[3] Kosovui taikoma JTST 1244 rekomendacija.

[4] Nuolatinės konsultacijos su pilietinės visuomenės organizacijomis vyksta kelete sričių, pvz., Europos integracijos, kovos su skurdu ir jaunimo reikalų srityse, ir su keletu valdžios ir valstybinių institucijų, pvz., Serbijos Prezidento kabinetu, Serbijos Europos integracijos biuru, Socialinės politikos ir darbo ministerija, Serbijos prekybos rūmais arba Nuolatine miestų ir savivaldybių konferencija.

[5] Kosovui taikoma JTST 1244 rekomendacija.

[6] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai "Vakarų Balkanai. Europos perspektyvos artinimas". 2008 m. kovo 5 d., COM(2008) 127

[7] Nacionalinis Serbijos bankas, www.nbs.yu.

[8] 2007 m. Serbijos pažangos ataskaita, Europos Komisija, Briuselis, SEC (2007) 1435.

[9] Serbijos investicijų ir eksporto skatinimo agentūra, www.siepa.sr.gov.yu.

[10] 2006 m. Serbijos statistikos metraštis, www.webzrs.statserb.sr.gov.yu; Europos Komisijos duomenys www.ec.europa.eu/trade/issues/bilateral/data.htm.

[11] www.wiiw.at/e/serbia.html.

[12] 2007 m. pietryčių Europos investicijų gidas, www.seeurope.net/files2/pdf/ig2007/Serbia-pdf.

[13] Zmenka Milivojevic pilietinė visuomenė Serbijoje. Dešimtajame dešimtmetyje sustabdyta, o po 2000 m. atgauna teisėtumą ir pripažinimą. Civicus pilietinės visuomenės indekso ataskaita, skirta Serbijai. (2006 m., Belgradas).

--------------------------------------------------